Elektromobiliai „Volvo Cars“ istorijoje

Hansas Hedbergas, „Volvo Cars“ paveldo vadovas, stovi priešais vieną iš dviejų pirmųjų „Volvo“ elektromobilių – mažą įrenginį, primenantį kartoninę dėžę ant ratų. Tai vienas iš šimtų automobilių „Volvo“ muziejuje Arendalyje.

Prieš keletą metų jis atsisveikino su automobilių žurnalisto karjera ir ėmėsi „Volvo Cars Heritage“ paveldo vadovo pareigų.

„Esu šio prekės ženklo komandos dalis ir padedu užtikrinti, kad pagrindines įmonės vertybes įtrauktume į elektrinę ateitį“, – sako Hansas. „Puoselėjame jau 95 metus gyvuojančią automobilių kūrimo tradiciją ir tapome neatsiejama Švedijos kultūros dalimi. Tai suteikia mums unikalumo, apie kurį daugelis rinkos varžovų gali tik pasvajoti.“

„Kaip švedui, lengva laikyti „Volvo“ savaime suprantamu dalyku“, – tęsia Hansas. „Ypač man, gimusiam ir augusiam čia, kur „Volvo Cars“ visada buvo šalia. Visgi apkeliavęs daugybę šalių ir išbandęs kone visus įmanomus automobilius, galiu pažvelgti pašaliečio akimis. „Volvo“ yra prekės ženklas, kuriuo didžiuojuosi.“

„Volvo Elbil 1976“ (švedų kalboje šis žodis reiškia „elektrinis automobilis“) iš dalies finansavo „Televerket“, Švedijos telekomunikacijų bendrovė. Tuo metu automobilių pramonės įmonės kalbėjo apie degalų įpurškimo sistemas, katalizatorius ir turbokompresorius. Nepaisant šalyje virusių diskusijų apie elektromobilius ir švarių elektrinių transporto priemonių kūrimo, kurį vykdė tuometinė „Volvo Personvagnar“, užuomazgų, visuomenės susidomėjimas buvo menkas.

Elektromobiliai buvo laikomi lėtais, sunkiais ir sudėtingais įkrauti – ir tuo metu į juos nebuvo žiūrima rimtai, palyginti su transporto priemonėmis su vidaus degimo varikliais, kurios darėsi vis efektyvesnės ir mažiau kenksmingos aplinkai. Apmaudu, nes abu pirmieji visiškai elektriniai „Volvo“ aptarnavimo automobiliai puikiai susidorojo su savo užduotimis – įveikti nedidelius atstumus pristatant paštą ir padėti Geteborgo „Televerket“ darbuotojams judėti be išmetamųjų teršalų.

1976 metų rudenį pasirodžiusiame pranešime spaudai buvo pabrėžta, kaip svarbu įkrauti „Elbil“ klimatui neutralia elektros energija. Dvylika 6 voltų baterijų varė transporto priemones ir leido nuvažiuoti 50 kilometrų atstumą – arba važiuoti dvi valandas. Remiantis 9 ir 10 dešimtmečio dokumentais galima įsitikinti, kad elektromobilių pranašumai ir iššūkiai buvo tokie patys kaip ir šiandien. Jie buvo laikomi draugiškesniais aplinkai, tylesniais, pigesniais eksploatuoti ir ilgiau tarnaujančiais. Didžiausias iššūkis buvo baterijos.

Prabangus koncepcinis automobilis

1992 metais, Paryžiaus automobilių parodoje „Volvo Cars“ pademonstravo prabangų koncepcinį automobilį „ECC“. Nors hibridinė automobilio pavaros sistema, kuri apėmė elektrinį variklį ir dujų turbiną, buvo įspūdinga, didžiausio dėmesio sulaukė jo dizainas – užuomina apie būsimo S80 modelio išvaizdą.

1995 metais laukė dar įdomesnis elektrifikacijos plėtros posūkis. Tuomet „Volvo Cars“ pristatė prototipą, sukurtą novatoriško, ketveriais metais anksčiau debiutavusio 850 modelio, pagrindu. „Volvo 850“ buvo unikalus: su priekinių ratų pavara, šoninėmis oro pagalvėmis, be to, buvo pristatytas kaip „saugiausias automobilis pasaulyje“.

Hansas paaiškina, kad „Volvo 850“ tuo metu buvo didžiausia Švedijos pramonės investicija, apėmusi ir elektrinės pavaros sprendimus.

Hibridas, pralenkęs laiką

Prototipas „HEV 98“ buvo įsikraunantis hibridas, kuris iš esmės veikė taip pat, kaip ir šiuolaikiniai hibridiniai automobiliai su įkraunama baterija, elektriniu varikliu ir standartiniu vidaus degimo varikliu. Jis buvo sukurtas siekiant patenkinti suplanuotą Amerikos teisinį reikalavimą, kuris galiausiai niekada nebuvo įgyvendintas.

„Mano nuomone, „HEV 98“ yra pritrenkiantis“, – sako Hansas. „Naudojant baterijoje kaupiamą energiją buvo galima nuvažiuoti 85 kilometrus, todėl bendras nuvažiuojamas atstumas siekė apie 400 kilometrų, o baterija buvo kompaktiškai suprojektuota, tačiau jis tiesiog pasirodė per anksti. Prototipas taip pat buvo važiuojantis. Kaip ir daugeliu kitų mūsų koncepcinių automobilių, atliekant bandymus juo buvo nuvažiuota šimtai mylių.

Tačiau tuo metu, kai įsikraunantis hibridas buvo galutinai sukurtas, „Volvo Cars“ nusprendė daugiau neinvestuoti į elektrinius ir hibridinius automobilius. Tuo metu automobilių pramonėje diskusijos sukosi apie našumą ir dinamiką, o ne apie degalų sąnaudas ir tvarumą.

Įmonėms skirtas automobilis „Volvo C30“

„Volvo Cars“ ir toliau eksperimentavo. 2001 metais buvo pristatytas „ISG“ sprendimas – integruotas starteris generatorius, įkraunantis 42 voltų bateriją. Tai buvo šiandieninių hibridinių pavaros sistemų pirmtakas. 2011 metais buvo atverstas dar vienas naujas skyrius, kai buvo sukurta visiškai elektrinių „Volvo C30“ serija, kurią iš dalies finansavo energetikos institucija „Energimyndigheten“ – ši serija buvo sukurta kaip įmonių automobiliai korporacijoms ir vyriausybei. Automobiliai buvo įkraunami iš elektros lizdo, o nuvažiuojamas atstumas siekė apie 150 kilometrų.

„Volvo C30 Electric“ yra įrodymas, kad jau daugiau nei prieš dešimt metų turėjome aiškią elektrifikavimo strategiją“, – aiškina Hansas. „Šie automobiliai sulaukė susidomėjimo, bet mes dar buvome kiek ankstyvi. Tuo metu rinkoje buvo daugiausia diskutuojama apie aplinkai nekenksmingus benzininius ir etanoliu varomus automobilius, mažai anglies dioksido išmetančius dyzelinius variklius ir taupius benzininius variklius.“

„Kiekvienas, kuris vairavo „C30 Electric“, žino, koks tai geras automobilis“, – tęsia Hansas. „Jis paprastas, greitas ir pasižymintis praktiškais salono šildymo sprendimais. „C30 Electric“ buvo toks populiarus, kad po kelerių metų sukūrėme dar vieną seriją. Net ir šiandien šiuos automobilius galima pamatyti „Volvo“ Torslandos gamyklos darbuotojų stovėjimo aikštelėje.“

Elektromobiliai kaip sprendimo dalis

Hansas vėl stovi priešais „Elbil 1976“. Šis projektas buvo sukurtas po JT aplinkos apsaugos konferencijos, vykusios 1972 metais – jos metu tuometinis „Volvo Cars“ vadovas Pehras G Gyllenhammaras pasakė savo žymiuosius žodžius: „Kaip automobilių gamintojas, mes esame problemos dalis, todėl privalome būti ir dalis sprendimo“.

„Kas šiais laikais nenorėtų mažo, elegantiško, elektra varomo miesto automobilio?“ – klausia Hansas. „Šiandien automobilių pirkėjams visame pasaulyje patinka transporto priemonės, pagamintos ir įkraunamos tvariai. Kitaip tariant, atėjo laikas „Elbil 1976“. „Volvo Cars“ požiūris tvariai gaminant saugius automobilius, kurie yra sukurti užtikrinti žmonių gerovę, dar niekada nebuvo toks aktualus.

Tuo pačiu dar niekada nebuvo taip įdomu dirbti su „Volvo Cars“ istorija – ir ateitimi – kaip šiandien.“