Aplinkos ir eismo aptikimas

Atnaujinta 2024-08-07

Šiame skirsnyje aprašomi pagrindiniai kamerų, radarų ir kitų jutiklių veikimo principai, įskaitant jų apribojimus. Suprasdami, kaip jūsų automobilis interpretuoja aplinką, galėsite lengviau naudotis funkcijomis, kurios remiasi šia galimybe.

Automobilio gebėjimą tinkamai interpretuoti aplinką užtikrina daugybė sistemų ir jutiklių tipų. Automobilis interpretuoja surinktus duomenis, kurie padeda nustatyti jo elgseną, ypač kalbant apie pagalbos vairuotojui funkcijas.

Kameros	Kameros veikia panašiai kaip žmogaus akis. Tai, ką jos užfiksuoja, naudojama įvairiais tikslais, kurie priklauso nuo kameros. Pavyzdžiui, viršutinė pirmyn nukreipta kamera padeda automobiliui identifikuoti tokius dalykus kaip kelio ženklai ir ženklinimas, o tai, ką užfiksuoja galinė parkavimo kamera, rodoma centriniame ekrane.
Radarai	Naudodami radijo bangas, radarai renka informaciją apie automobilio aplinką. Jie gali nustatyti atstumą iki objektų ir identifikuoti tam tikrus jų judėjimo aspektus. Ši informacija yra labai svarbi daugeliui automobilio funkcijų.
Lidaras	Lidaras naudoja šviesos bangas informacijai apie automobilio aplinką rinkti. Jis iš toli aptinka priekyje automobilio esančius objektus, tačiau gali aptikti ir arti esančius objektus.
Ultragarsiniai parkavimo jutikliai	Šie jutikliai garso bangomis aptinka palyginti arti esančius objektus. Jie veikia siųsdami ultragarso impulsus, kurie, susidūrę su objektu, gali atšokti atgal į jutiklius.

Kaip sistemos veikia kartu

Skirtingi aptikimo tipai papildo vienas kitą. Kartais jie naudojami atskirai, o kartais kartu.

Svarbu

Net jei šios aptikimo sistemos naudojamos kartu, jos negali susidoroti su visomis sąlygomis ir kelių eismo situacijomis. Todėl svarbu, kad vairuotojas niekada visiškai nepasikliautų pagalbos vairuotojui funkcijomis. Visada būkite atidūs sąlygoms ir situacijoms, kai apribojimai turi įtakos pagalbos vairuotojui funkcijų veikimui.

Bendrieji aptikimo ir identifikavimo apribojimai

Kiekvienam aptikimo tipui būdingi tam tikri apribojimai, tačiau reikia atsižvelgti ir į keletą bendrų dalykų.

Automobilis ne visada gali susidoroti su nenuspėjamomis arba keistomis situacijomis. Kai automobiliui sunku tinkamai identifikuoti aplinką arba eismo situaciją, nukenčia jo reakcijos tikslumas.
Automobilio pažeidimai gali turėti įtakos aptikimui ir jį naudojančioms funkcijoms. Automobilis gali identifikuoti daugelį trikčių, tačiau kai kurių iš jų jis gali būti nepajėgus nustatyti. Todėl svarbu užtikrinti, kad automobilis būtų geros būklės ir techniškai tvarkingas. Jei įtariate bet kokią triktį arba pastebėjote automobilio pažeidimų, kreipkitės į įgaliotąjį „Volvo“ autoservisą.
Ribojantys veiksniai ir sąlygos gali sutapti ir dažnai sutampa. Jie gali susipinti ir sąveikauti taip, kad automobilis reaguos netinkamai.

Kliūčių aptikimo apribojimai

Kliūčių aptikimas padeda automobiliui identifikuoti tam tikrus nejudančius ir judančius objektus. Tai gali būti kiti eismo dalyviai, pvz., pėstieji ar kitos transporto priemonės, gyvūnai, barjerai ar kiti objektai. Jei jie yra automobilio važiavimo kelyje arba arti jo, gali kilti susidūrimo pavojus. Atsižvelgiant į aplinkybes, automobilis gali įspėti arba įsikišti, jei objektas bus tiksliai identifikuotas. Visų tipų objektų, kuriuos automobilis gali identifikuoti, atveju yra daug veiksnių, kurie gali trukdyti tiksliai identifikuoti. Toliau pateikiami ribojančių veiksnių, situacijų ir įvykių pavyzdžiai.

Arti vienas kito esantys, persidengiantys arba iš dalies užstoti objektai ir eismo dalyviai.
Objektai ir eismo dalyviai, kurie susilieja su fonu.
Objektai ir eismo dalyviai, kurie juda arba greitėja ypač greitai.
Neįprastos transporto priemonės, pvz., gulimieji dviračiai, kombainai arba priekabos su netaisyklingos formos kroviniais.
Dviračiai, kurių tipas arba dydis skiriasi nuo įprastų suaugusiųjų dviračių.
Naujos transporto rūšys.
Drabužiai ar nešami daiktai, keičiantys pėsčiojo siluetą.
Žemesni nei 80 cm (32 colių) pėstieji.
Kliūtys, pasuktos tokiu kampu, kad sukuria nežinomą siluetą.
Gyvūnų dydis ir greitis. Katės ir šunys dažnai būna per maži, kad juos būtų galima patikimai identifikuoti.

Pastaba

Kelių eismo aptikimo pavyzdžiai

Skirtingų kelių eismo situacijų pavyzdžiai gali padėti suprasti kai kuriuos jūsų automobilio aptikimo sistemų apribojimus. Tikrojo pasaulio scenarijai dažnai yra sudėtingesni nei šiame vadove pateikti pavyzdžiai1.

Objektas už stebėjimo zonos ribų ir vėlyvas aptikimas

Įvairios aplink automobilį esančios aptikimo zonos yra statiškos, kiekviena iš jų turi ribotą veikimo diapazoną ir matymo lauką. Jei kas nors į aptikimo zoną patenka neįprastu kampu, dideliu greičiu arba labai arti jūsų automobilio, tai gali sukelti greitą atsaką. Tai sumažina saugumo rezervą, palyginti su situacija, kai aptikti situaciją buvo galima anksčiau.

Automobilio įvažiavimas į radaro rodinį — Priekinio radaro aptikimo zona yra riboto pločio. Jei priešais jus užlįs kita transporto priemonė, aptikimas gali įvykti palyginti vėlai, todėl jūsų automobilis gali staigiai sureaguoti.

Svarbu

Eismo juostų išdėstymas ir mažos transporto priemonės

Norint aptikti pirmyn, eismo juostos viduryje aptinkama lengviau nei jos pakraštyje. Eismo juostos vidurio neužimančios transporto priemonės gali likti nepastebėtos. Nors taip gali nutikti su kuria transporto priemone, rizika yra didesnė mažoms transporto priemonėms, pvz., motociklams. Jie užima mažiau eismo juostos pločio ir gali daugiau judėti juostoje. Visada atkreipkite ypatingą dėmesį į bet kokią transporto priemonę, važiuojančią ne eismo juostos viduriu.

Objektų forma, dydis ir skaičius

Aptikimas gali būti mažiau patikimas atsižvelgiant į aptikimo zonoje esančių objektų formą, dydį ir skaičių. Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, ypač jei jie susipina, atstumo iki artimiausios priekyje esančios transporto priemonės identifikavimas gali būti ne toks tikslus.

Mažus objektus identifikuoti sunkiau.
Kuo daugiau objektų, tuo sunkiau identifikuoti atskirus objektus.
Sunkiau identifikuoti arti vienas kito esančius ir persidengiančius objektus.
Sunkiau identifikuoti nevienodų formų objektus, pvz., turinčius iškyšas arba išsikišusias dalis.

Didelės transporto priemonės buvimas gali apsunkinti mažesnės transporto priemonės, pvz., motociklo, aptikimą.

Automobilis ir motociklas radaro rodinyje — Mažesnis motociklas ir automobilis yra arti vienas kito ir persidengia, todėl motociklas aptinkamas ne taip tiksliai.

Svarbu

Priekaba priekyje

Palyginti su daugeliu kitų kelyje važinėjančių transporto priemonių, priekabų aptikimas dažnai yra mažiau patikimas dėl jų formos ir aukščio. Tai ypač taikoma siauroms priekaboms, žemoms priekaboms ir priekaboms su labai aukšta pakrovimo platforma. Tokių tipų priekabų paviršiaus plotas aukštyje, į kurį orientuojasi priekinės aptikimo sistemos, dažnai nėra pakankamas.

Keliai ir infrastruktūra

Dėl kelio vingių automobilis gali neteisingai interpretuoti eismo situaciją. Pavyzdžiui, jis gali pamesti transporto priemonę arba neteisingai identifikuoti, kuria eismo juosta priekyje važiuoja transporto priemonė.

Radaro rodinys kelio vingyje — Kelio vingyje priekyje važiuojantis automobilis gali dingti iš aptikimo zonos. Į šią zoną taip pat gali įvažiuoti gretima eismo juosta važiavę automobiliai ir sutrikdyti jūsų automobilio atstumo iki priekyje važiuojančių transporto priemonių interpretavimą.

Svarbu

Kelio būklė ir netolygumai

Automobilio aptikimo sistemų veiksmingumui įtakos gali turėti ir įprasti, ir neįprasti kelio ypatumai.

Staigūs kelio vingiai ir nelygumai gali laikinai užgožti svarbias automobilio aplinkos dalis, pvz., kitas transporto priemones arba kelio ženklinimą.
Automobilis gali neteisingai atpažinti nestandartinę arba neįprastą kelių infrastruktūrą. Pavyzdžiui, dėl kelio darbų ar eismo nukreipimo gali atsirasti prieštaringų kelio linijų arba jų rinkinių.
Nusidėvėjęs kelio ženklinimas arba ženklai gali būti atpažįstami neteisingai.